- Язык:
Литовский (Lietuvių)
- Автор:
Андрюс Кривас(Andrius Krivas)
Pasiklydęs tramvajus
Ėjau gatve lig tol nematyta
Ir varnų gvoją staiga girdžiu,
Griausmus perkūno, garsus trimito:
Rieda tramvajus visu greičiu.
Kaip aš užšokau ant jo laiptelio —
Iš atminties išnyko manos.
Ore jis brėžė ugnies takelį,
Matomą net ir šviesoj dienos.
Viesulu veržės tamsiu, sparnuotu,
Jis pasiklydo amžių gausoj.
Vairuotojau, reikia, kad jis sustotų!
Prašau stabdyti vagoną tuoj!
Vėlu! Jau aplenkėm kinų sieną,
Perskrodėm girią palmių lieknų,
Tiltais per Nevą, Nilą ir Seną
Mes pradundėjom uraganu.
Stebintį mus įtariai pamatėm
Šmėkštelint lango kvadrate
Elgetą senį — žinia, tą patį,
Kur pernai numirė Beirute.
Kur aš? — Tokia nerami tuksena
Širdis atsakymą nelauktai:
Šitoj stoty perkami nuo seno
Į Dvasios Indiją bilietai.
Iškaba... Raidės, pritvinkę kraujo,
Skelbia: „Daržovės“ — bet suprantu:
Čia ne kopūstų galvom prekiauja,
O nukirstom galvom pasmerktų.
Skerdikas raudonu rūbu, beveidis
Galvą nupjovė ir man peiliu.
Į glitnią dėžę giliai nuleidęs
Paliko ją laukt su kitom pirklių.
O gatvėj tvora iš lentų obliuotų,
Trilangis namas pilkoj vejoj.
Vairuotojau, reikia, kad jis sustotų!
Prašau stabdyti vagoną tuoj!
Maša, dainuodavai čia svajingai,
Dovaną man, jaunikiui, ruošei.
Kur tavo balsas ir kūnas dingo,
Ar gali būti, jog tu mirei?
Kaip tu anąkart vaitojai menėj!
O aš pudruota kasa ėjau
Į rūmus prisistatyt carienei —
Ir jau tavęs nemačiau daugiau.
Laisve tikėt, supratau, neverta:
Tai tik šviesa iš erdvių klaidžių.
Žmonės ir vėlės burias prie vartų
Į paslaptingą žvėryną žvaigždžių.
Saldžiam dvelksme pažinau gimtinę,
Mane už tilto sutinka štai
Raitelio pirštinė geležinė
Ir žirgas, kanopas keliąs aukštai.
Kaip įrėžtà, Izaoko matos
Didi šventovė dangaus fone.
Maldą kalbu už sveikatą Mašos
Ir amžinatilsį — už mane.
Bet širdyje gėla amžinoji,
Skaudu gyvent, kvėpuoti tvanku...
Ak Maša, argi kada žinojau,
Kad taip mylėt ir liūdėt sunku!
Перевод стихотворения Николая Гумилёва «Заблудившийся трамвай» на литовский язык.