- Язык:
Литовский (Lietuvių)
- Автор:
Андрюс Кривас(Andrius Krivas)
Atmintis
Vien gyvatės meta seną odą,
Kad kerotų siela į valias.
Mūs likimas priešingai atrodo:
Keičiam sielas, o ne kūnus mes.
Atmintie, kiekvienas tau paklūsta,
Tu valdai gyvenimo vadžias.
Tark man žodį apie tuos, kam būstu
Šitas kūnas buvo lig manęs.
Štai pirmasis: negražus, liesokas,
Mėgęs paslaptis miškų gūdžių,
Kritęs lapas, magiškas berniokas,
Lietų sustabdydavęs žodžiu.
Medį ir atklydusį šunėką
Į draugus jis pasirinko sau.
Atmintie, jokios žymės nelieka,
Liudijančios, jog tai aš buvau.
Antras — mėgo vasarą ir saulę,
Jam visur girdėjosi lyra,
Teigė: laimė — draugė, o pasaulis —
Kilimas po kojomis yra.
Jis man nepatinka: tas vaikinas
Taikė į dievus ir karalius,
Iškabą poeto pakabinęs
Man virš durų į namus kuklius.
Myliu aš jūreivį atradėją,
Laisvės išrinktąjį iš visų.
Ak, jam bangos nuostabiai skambėjo,
Pavydėjo bandos debesų.
Skleisdavęs jis aukštą palapinę,
Stiprūs buvo mulai jo greiti,
Saldūs aromatai jį svaiginę
Ir kraštai, baltųjų nerasti.
Atmintie, silpsti tu bėgant metams:
Jis — ar kitas? — valanda žiauria
Linksmą laisvę be dvejonių metęs
Dėl šventos kovos lauktam kare.
Troškulys ir badas jį kankinę,
Ilgas kelias, atilsio stoka.
Šventas Jurgis dukart jam krūtinę
Lietė, ir ją aplenkė kulka.
Užsispyręs aš statau šventovę —
Ji didingai kyla migloje,
Gausinti prisiekiau Tėvo šlovę
Žemėje — taip pat, kaip danguje.
Deginančiu sielvartu kamuosis
Man širdis iki lemtos dienos,
Kai žėrės Jeruzalės naujosios
Kupolai gimtos šalies laukuos.
Ir padvelks tada stebuklų vėjas —
Ir šviesa pasklis neįprasta:
Tai bus Paukščių Takas pražydėjęs
Lyg planetų spindinčių puota.
Nepažįstamas pastos man kelią,
Bet iškart atspėsiu aš, kas jis:
Liūtas glausis romiai jam prie kelių,
Aukštumoj pas jį erelis skris.
Šauksiu aš… Bet neateis paguoda, —
Argi sielą man išsaugos kas?
Vien gyvatės meta seną odą,
Keičiam sielas, o ne kūnus mes.
Перевод стихотворения Николая Гумилёва «Память» на литовский язык.